Vieno sporto mokslo profesoriaus teigimu: ,, …treniruotė be iš anksto užsiduotų tikslų yra tik atsitiktinių pratimų rinkinys“. Tokių pratimu arba treniruočių galime rasti įvairiuose populiariuose žurnaluose, internetinėse svetainėse ir youtube.
Kam reikalingas testavimas, įvairios anamnezės ir detalūs pokalbiai. Kaip žinome, daugelis tyrimų parodo, kad žmonės keičiasi ir labai gaila, bet tai vyksta ne progreso, o regreso linkme. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, pasikeitusi mitybą, laisvalaikio praleidimas ir kt. stipriai įtakoja ir patį žmogų. Dažnai tenka dirbti su žmonėmis nepatenkintais savo svoriu. Ką esu pastebėjęs. Vyresnio amžiaus žmonių riebalinis audinys yra stangrus ir kietas, na o jaunimo subliuškęs, pamėlęs tarytum šaltiena. Įtariu, kad prie tokių riebalinių ląstelių formavimosi prisideda mitybos įpročiai. Vyresnieji matyt mažiau valgo nenatūralaus maisto (gazuotų gėrimų, traškučių, saldumynų). Jeigu vyresnių pagrindinis priešas tai su amžiumi lėtėjanti medžiagų apykaita, tai jaunimo – tuščios, greitai pasisavinamos kcal. Tiek vieni, tiek ir kiti nesijaučia gerai. Vyresnieji jaučia sveikatos pokyčius, jaunimas – daugiau psichologinį bendraamžių spaudimą.
Taigi anamnezės visų pirma ir pasitarnauja tam, kad suvoktume rizikos veiksnius, susiformavusius įpročius, tų įpročių suvokimą, gaunamą FA (fizinio aktyvumo) kiekį ir t.t. Turėdami tuos duomenis galime nuspręsti, kaip ir ką testuosime. Juk neduosite 65 metų vyrui sveriančiam 175 kg. vartojančiam vaistus ir esančiam didelės rizikos grupėje to paties testavimo kaip, kad turinčiam viršsvorį, bet esančiam vidutinės rizikos grupėje ir galinčiam toleruoti ciklinį krūvį. Arba norite įvertinti raumenų asimetriją, nepulsite testuoti žmogaus, kuris sveria 175 kg. Po tokio testavimo tok pilietis ir išviso gali nebeatsikelti. Taigi, testavimas būtinas ir reikalingas, tačiau turite būti raštingi ir išprusę, kad parinktumėte tas metodikas, kurios būtų informatyvios tolimesniam darbui, tikslų išsikėlimui ir juos, be didelės rizikos, galėtų atlikti testuojamasis. Juk profesionalų tikslas žmogui padėti o ne suluošinti.
Kokie testai gali būti taikomi? Vienus testus naudosime dirbdami sveikatingumo klube, kitus su sportininkais, dar kitus su moksleiviais. Jeigu žmonės yra mažos rizikos grupės – turi mažiau kaip du rizikos veiksnius (ACSM, 2014), tada galime testuodami įsivertinti fizines ypatybes: lankstumą, vikrumą, pusiausvyrą, ištvermę, raumenų maksimalią jėgą ir jėgos ištvermę ir t.t. Jeigu žmonės yra vyresni ir atitinkamai priskiriami vidutinei rizikos grupei, jų tikslai bus kitokie. Čia gali atsirasti raumenų simetrijos – asimetrijos įvertinimas, autonominės reguliacijos įvertinimas (pusiausvyra tarp SNS ir PNS), persitreniravimo arba nuovargio fono testai, AKS fiksavimas, segmentinė kūno sudėties analizė ir kt. testai.
Klinikoje naudojami testai ir algoritmai yra dar atsakingiau parenkami ir atliekami. Paliesiaus FKT klinikoje atliekame funkcinį pajėgumą įvertinančius testus VO2 max. kurių metu, kelių gydytojų komanda (sporto medicinos, kardiologo) stebi įvairius rodmenis, nuo kurių tiesiogiai priklauso paciento funkcinis pajėgumas. Vėliau yra nustatomos saugios ir rizikingos krūvio ribos arba nustatoma, kad ciklinis krūvis yra kontraindikuotinas (neleistinas). Jeigu gydytojų konsiliumas nustato, kad pacientui krūvis nėra kontraindikuotinas, tada jis keliauja pas SFA specialistą ir su juo dirbama toliau. Tikslai gali būti įvairūs: AKS normalizavimas, svorio korekcija, lipidų apylaitos aktyvavimas, judesių amplitudžių didinimas, sąnarių mobilumo gerinimas, raumenyno simetriškumo gerinimas ir atoniškumo šalinimas ir t.t. Bet aišku visada tokie žmonės yra monitoruojami ir jiems taikomos tikslinio krūvio metodikos arba krūvio atsako stebėsena realiu laiku.
Atvykite į „Paliesiaus fizinio krūvio terapijos kliniką“ ir ženkite reikšmingą žingsnį kokybiškesnio gyvenimo link!
Paskambinkite telefonu +370 600 37 279 arba užpildykite užklausos formą:
Kreipkitės dabar gydytojo konsultacijai.